Žemės gelmių naudojimas ir vandens išteklių valdymas yra svarbūs Lietuvos ūkio ir gamtosaugos aspektai. Žemės gelmių įstatymas (16 straipsnio 2 dalis), suteikia tam tikras išimtis, kada galimas ir vandes gręžinys be leidimo. Tai yra žengtas žingsnis link supaprastinimo ir palengvinimo tam, kad asmenys galėtų naudotis požeminiais vandenimis, atitikdami tam tikrus reikalavimus.
Pagal šią įstatymo nuostatą, asmuo gali išgaudamas vandenį iš požeminių šaltinių be atskiro leidimo, jeigu tenkinamos šios sąlygos:
- Namų ūkio poreikiai: Jei asmuo naudoja išgaunamą vandenį namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai ir išgauna mažiau kaip 10 m3 gėlo požeminio vandens per parą, apskaičiuojant metinį vidurkį. Tai leidžia lengviau aprūpinti mažesnius namų ūkius būtinu vandeniu.
- Žemės ūkio veikla: Jei asmuo išgauna vandenį žemės ūkio veiklai (išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir jų realizavimą) ir išgauna mažiau kaip 100 m3 gėlo požeminio vandens per parą, apskaičiuojant metinį vidurkį. Ši išimtis palengvina žemės ūkio sektoriaus veiklą, tačiau ją riboja atsižvelgiant į vandens naudojimo kiekį.
Šie apribojimai ir išimtys yra suformuluoti su mintimi apsaugoti vandens išteklius, užtikrinti atsakingą vandens naudojimą ir tvarų žemės ūkį bei kitas nekomercines veiklas. Nepaisant to, vis dėlto reikia atidžiai stebėti vandens naudojimo mastą ir jo įtaką aplinkai.
Būtina suprasti, kad ši nuostata netaikoma komercinei vandens išteklių gavybai ar didesniems kiekio naudojimo atvejams. Svarbu laikytis teisės aktų reikalavimų ir būti informuotam apie savo įsipareigojimus, siekiant išvengti galimų pažeidimų ar teisinių nesutarimų vandens išteklių valdymo srityje.
