Aplinkos ministerijos pakeistos Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės nustato aiškesnius reikalavimus statybinių atliekų perdirbimui į statybos produktus. Šiose taisyklėse nustatyta perdirbtų inertinių statybinių atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijų sistema užtikrins tinkamą inertinių statybinių atliekų pirminį apdorojimą ir perdirbimą, įpareigos šia veikla užsiimančias įmones įdiegti kokybės valdymo sistemą, perdirbtas inertines statybines atliekas laikyti statybiniu produktu, o ne atliekomis, bus galima tik jas panaudojus nustatytomis atliekų naudojimo veiklomis.
Iš inertinių statybinių atliekų perdirbtas produktas turės atitikti statybiniams produktams keliamus tiekimo rinkai reikalavimus, nustatytus statybų sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Įsigaliojus šioms taisyklėms, atsiras pareiga perdirbto statybinio produkto gamintojui parengti ir išduoti statybinio produkto gavėjui perdirbtų inertinių statybinių atliekų nebelaikymo atliekomis atitikties deklaraciją, kuria patvirtinama, kad inertinės statybinės atliekos atitinka statybinių atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijus.
Pakeitimuose numatyta, kad per 3 metus nuo deklaruotos atitikties nustatytiems reikalavimams dienos nepanaudoti iš perdirbtų statybinių atliekų pagaminti statybos produktai bus pripažinti atliekomis ir tvarkomi kaip numatyta atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Šie produktai taip pat bus laikomi atliekomis, jei bus nustatyta, kad pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, pasikeičia perdirbto statybinio produkto savybės, kurios neatitinka deklaruotų atitikties deklaracijoje.
Skaitykite: Kas yra poveikio aplinkai vertinimas (PAV) ir kada jis atliekamas?
Šie Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimai įsigalios š. m. lapkričio 1d.
Nauja tvarka paskatins tinkamai rūšiuoti ir perdirbti daugiau statybinių atliekų, mažės pirminių išteklių naudojimas statybos sektoriuje, o šią veiklą vykdančių įmonių kontrolė taps skaidresnė ir aiškesnė, kils mažiau ginčų vertinant ūkio subjektų tvarkomas statybines atliekas bei sumažės teisminių procesų.
Europos Sąjunga kelia ambicingus tikslus mažinti naujų žaliavų gavybą, didinti ekonomikos žiediškumą ir kuo daugiau atliekų, tarp jų ir statybinių, perdirbti bei naudoti iš jų pagaminus standartus atitinkančius produktus.
Statybinės atliekos sudaro trečdalį visų Europos Sąjungos atliekų, didžioji jų dalis gali būti perdirbama. Perdirbant statybines inertines atliekas (pavyzdžiui, pastatų griovimo metu susidariusias betono, plytų, čerpių atliekas) ir gautus produktus panaudojant statyboje, eikvojama mažiau pirminių išteklių, mažiau atliekų šalinama sąvartynuose.
Inertines statybines atliekas galima perdirbti griovimo ar statybos vietose, kur jos vėl gali būti iškart panaudotos. Taip taupomi gamtiniai ištekliai, mažėja jų transportavimo poreikis ir su tuo susijęs išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.
Norėdama padidinti iš perdirbtų atliekų pagaminto statybinio produkto panaudojimą statybose, Aplinkos ministerija inicijavo papildomus teisės aktų pakeitimus, kurie leistų optimizuoti perdirbto statybinio produkto eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo poreikius ir šių produktų gamintojų sąnaudas.
